Gyvasis paveldas – Šventos dvarvietė

Gyvasis paveldas – Šventos dvarvietė

Šiųmetė Europos paveldo dienų tema – „Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija” – kvietė pažinti paveldo kūrėjus ir visą meistriškumo laboratoriją, veikiančią kultūros paveldo objektų kūrimo ir išsaugojimo procese. Juk visus kultūros paveldo objektus kūrė ir tebekuria žmonės, jų kauptos žinios, tobulinti įgūdžiai, patirtis. Prie kiekvieno iš jų kūrimo yra prisilietusi kūrėjo vaizduotė ir įgudusios meistro rankos. Europos paveldo dienos, tai unikali galimybė prisiliesti prie šio, šimtmečius išlikusio ir mūsų dienas pasiekusio pasaulio, kuris įdomus savo istorija, nedylančiais kūrėjų pėdsakais, fundatorių užmojais, epochų ženklais.

XIX a. įkurtoje Šventos dvarvietėje, galima sutikti skirtingų meistrų kurtus pastatus. Europos paveldo dienu metu moksleiviai galėjo pamatyti tiek akmens mūro, tiek senuosius medinius pastatus išlikusius iki mūsų dienų. Vieni pastatai mena senus laikus ir yra išlikę autentiški iki šių dienų – tai dvaras, kumetynas, koplyčia. Kiti, kaip pavyzdžiui Šventos dvarvietės svirnas, atgijo naujam gyvenimui ir jame yra įsikūręs Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras. Anksčiau buvęs svirnas, kuriame buvo saugojami grūdai, laikyti gyvuliai, šiai dienai tapo svarbiausių Šventos dvarvietės pastatu, kuriame darbuojasi parko specialistai, kaupia žinių bagažą moksleiviai ir laisvalaikį praleidžia keliautojai.

Kalbant apie dvarvietę nereikia pamiršti, kad tai ne tik pastatai, bet ir visa dvarus supatinti aplinka, kurią kūrė ir tobulino įvairūs meistrai. Gyvybingumu dar vis tebetrikšta šimtametė dvaro Liepų pavėsinė, kurios ilgaamžiškumų rūpinasi arboristai. Jų dėka, kaip ir senais laikais dvarininkė Marija Civinskienė, galime pailsėti pavėsinėje ir pasimėgauti žydinčių liepų aromatu. Taip pat, šiai dienai išlikęs vienas iš trijų dvaro tvenkinių nestebina savo atsiradimu, tačiau besikuriant dvarui, tai buvo išskirtinis dvaro objektas, svarbus tiek ūkiniais, tiek rekreaciniais tikslais ir tokiu išlieka iki šiol.

Gyvąjį Šventos dvarvietės paveldą šį kartą pažino ir išnagrinėjo Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos penktokai ir Pabradės „Ryto“ gimnazijos septintokai. Ačiū mokytojoms, kad skatina mokinių žingeidumą ir savo krašto kultūros paveldo vertybių pažinimą.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Sirvėtos regioninio parko grupės lankytojų centro administratorė Gintarė Untanaitė