„Ten, kur aukščiausios Lietuvos vietos galvas iškėlę, ten, iš kur upės, upeliai, upokšniai tai į Nemuną, tai į Dauguvą kelią pasirenka ir šiandien, kiek akys užmato plyti miškai – senųjų girių liekanos…“

                                                                                  Šarūnas Laužadis

Kraštovaizdis

Sirvėtos regioninis parkas išsiskiria itin raiškiai kalvotu Švenčionių aukštumos reljefu, kuriame išsibarstę kaimai, pavienės sodybos, piliakalniai, pilkapiai, alkakalniai, unikalūs medžiai ir šaltiniai. Kone kiekviena vietovė apipinta legendomis ir padavimais. Švenčionių aukštumoje vingiuojančių upių, upelių ir telkšančių ežerų sistema priklauso Dauguvos ir Nemuno upių baseinams, kurių vandenskyroje iškilusi Čiūlėnų ketera atskiria Miškinio – Ilgio – Šventos – Beržuvio ir Kančiogino – Sirvėto – Sėtikės dubaklonius.

 Negyvoji gamta

Šiaurinėje regioninio parko dalyje yra aukščiausias Švenčionių aukštumos taškas – Nevaišių kalva (289 m). Įdomu, kad lietaus lašai čia tuo pačiu metu iškritę mažame plote į Baltijos jūrą skirtingais keliais keliauja: vieni per Dauguvos upę, kiti – per Nemuną… Šalia Sėtikio ežero, iš žemės gelmių veržiasi legendomis ir padavimais apipintas šaltinis „Lino verdenė“.

Gyvoji gamta

Regioniniame parke auga savo forma unikalūs Adamavo ir Stanislavavo ąžuolai, Liepų pavėsinė. Saločio pelkėse gyvena niūriaspalviai auksavabaliai, mažosios suktenės, raudonpilvės kūmutės. Ežerą supančiuose jaunuolynuose aptinkami Sirvėtos regioninio parko simboliu tapę kukučiai.

Kultūros paveldas

Apie Nalšios žemėse gyvenusių žmonių buitį, papročius bei vertybes byloja Aučynų, Rakštelių, Kačėniškės, Stūglių piliakalniai, kurių vardais iki šiol vadinami šalia jų esantys kaimai, senosios šventvietės, protėvių kapavietės. Tartum senąsias paslaptis saugančios Rakštelių ir Garnių alkavietės – senosios šventvietės, miškuose esantys Šventos ir Juodeliškės pilkapynai – visa tai liudija žmogaus susiformuotą bei puoselėjamą kultūrą, kuri atsispindi šių vietų mitologijoje.

Išskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenybės

Prie Bėlio ežero, estradoje organizuojamas liaudiškos muzikos ir šokio festivalis ,,Ežerų sietuva“ – tai unikali galimybė susipažinti su skirtingomis šalių kultūromis, pailsėti, pasigrožėti nuostabiu kraštovaizdžiu. Tarsi praeities aidai šiame krašte vis dar skamba sutartinės, įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.