VALENTINO DIENA LIETUVOJE – PALYGINTI NAUJA ŠVENTĖ

Ji mūsų krašte pradėta plačiau minėti tik XX a. pabaigoje, kartu su vakarietiškomis kultūrinėmis įtakomis. Tradicinėje lietuvių kalendorinėje sistemoje vasario 14-oji neturėjo savitos reikšmės – meilės, poravimosi ir vedybų temos labiau siejosi su pavasario atbudimu, gamtos virsmu ir kitomis metų šventėmis.

Vis dėlto meilės ir ištikimybės simboliai lietuvių kultūroje ir folklore gyvavo nuo seno, ir vieni ryškiausių jų – paukščiai, ypač karveliai (balandžiai).

Šie paukščiai lietuvių kalboje ir tautosakoje vadinti įvairiais vardais: balandis, burkuolis, burkutis, burklys, uldukas, uliukas, uliulis, keršulis, kurklelis, purplelis ir kt.

Lietuvių dainose ir sakmėse karvelis dažnai minimas kaip švelnumo, taikos ir poros darnumo ženklas. Paukščių poravimasis, jų ištikimybė vienam partneriui buvo natūralus palyginimas žmogaus jausmams ir santykiams.

Nuotraukoje – keršuliai, didžiausi Lietuvoje gyvenantis karvelinių šeimos paukščiai. Nors jie neturi tiesioginių sąsajų su Valentino diena, jų vaizdinys puikiai atliepia folklorinę meilės sampratą – tylų buvimą drauge, pastovumą ir bendrystę, kuri nebūtinai reiškiama garsiais gestais.