RYKŠTENĖS: NE VISOS JOS MŪSŲ GAMTAI YRA VIENODOS
Vasaros pabaigoje ir rudenį pievas bei pakeles nuspalvina ryškiai geltoni rykštenių žiedai. Tačiau ar žinojai, kad Lietuvoje auga ne tik invazinės, bet ir vietinė rykštenės rūšis?
Kanadinė rykštenė (lot. solidago canadensis) ir didžioji rykštenė (lot. solidago gigantea) yra invazinės rūšys, galinčios sparčiai plisti ir keisti natūralias Lietuvos buveines. Abi jos į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą įrašytos 2012 m.
Kodėl jų plitimas kelia nerimą?
Rykštenės ypač gerai įsitvirtina apleistose pievose, dirvonuose, pakelėse, pamiškėse, kirtavietėse ir vandens telkinių pakrantėse. Palankiomis sąlygomis jos sudaro tankius sąžalynus, kuriuose vietiniams augalams lieka vis mažiau vietos, šviesos ir išteklių. Dėl to skursta vietinė augalija ir mažėja biologinė įvairovė.
Įdomu tai, kad net vidutinio tankumo didžiosios rykštenės sąžalynuose augalų rūšių įvairovė gali sumažėti 2–4 kartus.
Tačiau svarbu žinoti – ne visos rykštenės yra invazinės.
Lietuvoje natūraliai auga paprastoji rykštenė (lot. solidago virgaurea) – mūsų vietinė rūšis, aptinkama pievose, miškuose ir pamiškėse. Ji yra natūrali Lietuvos ekosistemų dalis, todėl jos naikinti nereikia.
Būtent todėl, susidūrus su rykštenėmis gamtoje, svarbu neskubėti naikinti visų panašiai atrodančių augalų. Pirmiausia reikėtų įsitikinti, su kokia rūšimi susiduriame.
Ar žinojai, kad Lietuvoje turime ir savo – vietinę – rykštenę?