Aukštaitijos voratinklis
Leiskis į nepamirštamą nuotykį Aukštaitijos regioniniuose parkuose!
Ar esi pasiruošęs pažinti gamtos ir kultūros lobius, slypinčius 8 nuostabiuose Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos regioniniuose parkuose?
Tavo misija:
✅ Aplankyk 8 regioninius parkus (Anykščių, Asvejos, Biržų, Gražutės, Krekenavos, Kauno marių, Sartų, Sirvėtos) ir jų lankytojų centrus bei Medžių lajų tako lankytojų centrą!
✅ Įsigydamas ekspozicijos bilietą surink 9 lipdukus-antspaudus į žaidimo knygelę!
✅ Kiekviename parke susipažink su įspūdingiausiais objektais!
Didysis prizas? Jį sužinos tik atkakliausi keliautojai! Surink visus lipdukus ir paskutiniame – aštuntame parke – atsiimk dovanas!
Gamta laukia Tavęs! Keliauk, pažink, atrask ir tapk Aukštaitijos tyrinėtoju!
Startas – birželį! Finišas – gruodžio 31 d. Ar priimi iššūkį?
Visų regioninių parkų objektų koordinates rasite nuskaitę knygelės pirmajame puslapyje esantį žemėlapio kodą arba spustelėję ČIA
1,3 km ilgio pažintinis mitologinis takas veda Šventos miško takais, kur buveinę atrado 17 mitologinių dievybių skulptūrų. Mitologinio tako pradžia – Šventos dvarvietės svirne įsikūrusiame Sirvėtos regioninio parko lankytojų centre. Čia įrengta ekspozicija mitologijos tema suteiks jums pirminių žinių.
Nuo lankytojų centro einant pažintiniu taku, jus lydės informaciniai stendai, kurie papasakos apie senuosius lietuvių Dievus. Jų simbolius – akmenines skulptūras sukūrė žymūs šalies menininkai. Tad eidami taku, ne tik galėsite patyrinėti protėvių dvasinį pasaulį, bet ir pasigėrėti meno kūriniais. Ant stendų esantys paukšteliai neleis nuklysti nuo tako.
Mitologinis takas vingiuoja senosios Šventos dvarvietės teritorija, todėl tako pabaigoje pasieksite dvaro tvenkinį, šalia kurio yra įrengta atokvėpio vieta. Čia galėsite prisėsti ant suoliukų ir pasižvalgyti į tvenkinį, pagroti lauko muzikos instrumentais.
Kačėniškės piliakalnis – išskirtinė Čiūlėnų kalvyno struktūra. Jis įrengtas vakariniame Mergežerio krante, pailgame gūbryje, kurį supa ežeras ir pelkėtos žemumos. Piliakalniui didybės suteikia statūs, maždaug 20 metrų aukščio šlaitai.
Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria vaizdas ne tik į ežerą, bet ir į kitame krante sustingusias Švenčionių aukštumos bangas. Nors viršūnės apaugusios mišku, bet medžiai vaizdžiai atkartoja žemės išgaubtumą.
Piliakalnį archeologai žvalgė 1958 ir 2013 metais. Jie pastebėjo du kultūrinio sluoksnio horizontus ir padarė išvadą, kad piliakalnis buvo apgyvendintas dviem etapais – vėlyvosios brūkšniuotosios keramikos laikotarpiu, I tūkst. pr. Kr. pabaigoje bei ankstyvosios grublėtosios keramikos periodu, I tūkst. pradžioje – viduryje.
Buvusioje Adamavo dvarvietėje, vakariniame Žeimenėlės slėnio krante šeštąjį šimtmetį skaičiuoja galingas medis, tuo pačiu dvarvietės vardu vadinamas – Adamavo. Šio ąžuolo skersmuo – 2,2 m, aukštis – 26 m. Medžio genetika, augavietės sąlygos ir žmogaus elgesys nulėmė šio šimtmečius skaičiuojančio ąžuolo milžino vertę.
Jo kamiene yra drevė, į išorę atsiverianti keturiomis angomis, o pietrytine kamieno puse nuo lajos žemyn leidžiasi didelė žaibo palikta žymė. Kelios apatinės kamieninės šakos yra išdžiūvusios, tačiau apmirusios šakos ir negyva mediena – tai neatskiriama medžio sąsaja su branda.
Adamavo ąžuolas – tarsi reliktas, mums primenantis praeitį ir leidžiantis suvokti senovės lietuvių pasaulėjautą bei kupiną pagarbos požiūrį į gamtą.
Lino verdenės šaltinis papildo Sėtikio ežerą kiekvieną sekundę beveik šešiais litrais gėlo šaltinio vandens. Per parą čia „išverdama“ apie 500 m³ geriamojo vandens. Šaltinis išsikrauna iš fliuvioglacialinių nuogulų: smėlio, žvirgždo ir gargždo su smulkiais rieduliais.
Vanduo telkiasi pasagos formos baseinėlyje, kuris nuo ežero pusės patvenktas akmenine sienele su trimis latakais. Lino verdenės versmės vanduo gėlas, turi palyginti nedaug mineralinių medžiagų (421mg/l), santykinai kietas. Geležies koncentracija 0,1 mg/l.
Ypač įspūdingai atrodo Lino verdenė bei aplinka šaltomis gilios žiemos dienomis. Kadangi šaltinio vandens temperatūra, nepaisant nukritusios oro temperatūros, išlieka teigiama ir siekia apie 8 °C, vanduo baseinėlyje niekada neužšąla.
Didžiasalio apžvalgos bokštas „Arka“ – tai nedidelio aukščio, bet išskirtinės arkos formos regykla Sirvėtos regioniniame parke. Nors tradicine prasme tai nėra bokštas, ši moderni 2013 m. pastatyta konstrukcija leidžia pasigrožėti kalvotu Sirvėtos regioninio parko kraštovaizdžiu, pamatyti Šventelės upelio slėnyje esantį gatvinį etnografinį Didžiasalio kaimą.