Apie Šventos darvietę

Šventos dvaras buvo pastatytas XIX a. viduryje. Dvaro savininkai – statytojai lenkų tautybės dvarininkai Civinskiai (Civinski) buvo labai turtinga aristokratų šeima, kuriems priklausė visa eilė dvarų ir žemių. Vien Švenčionių krašto teritorijoje Civinskių žemės, miškų ir dviejų ežerų plotas užėmė apie 500 ha. Visa dvarvietė su parku užima 6.1 ha plotą. Buvęs parkas iki šiol išlaikęs parko planinius elementus: medžių eiles, 26 medžių alėją – ratą ir kt. Vyraujantys medžiai – klevai ir apie 120 metų senumo ir 35 metrų aukščio liepos. Šių medžių skersmuo siekia iki 0.7 m. Medžių ansamblis 1999 m. buvo paskelbtas valstybės saugomu kraštovaizdžio objektu.

Iš dvarvietei priklausančių pastatų pats seniausias yra svirnas.

Ant galinių pastato durų buvo užrašyta data – 1867. Baudžiavos laikais svirnas buvo skirtas baudžiauninkams, čia jie valgydavo, miegodavo, dirbdavo smulkius darbus. Pastatą sudarė tik 82 cm lauko sienos, viduje nebuvo jokių pertvarų. Svirno pamatai ir sienos padaryti iš akmenų mūro, pagražinti smulkiais skaldytais akmenukais.

Istorija

Lietuvą okupavus sovietams, 1939 metais svirnas ir centrinis pastatas buvo naudojami kaip grūdų sandėliai. Svirno pastatas ypač nukentėjo besibaigiant karui. Vykstant karo kontribucijai, vienu metu svirne buvo laikomos iš Vokietijos į Sovietų sąjungą varomos karvių bandos. Apie 1970 metus, svirno pastatas buvo rekonstruotas į kontorą, ir jame net 23 metus šeimininkavo tuometinio „Taikos“ kolūkio administracija. Bankrutavus paskutinei Šventos kaimo žemės ūkio bendrovei „Pavasaris“, po atlikto remonto čia įsikėlė Sirvėtos regioninio parko direkcija.

Restauracijos pradžia

2008 m. ,,Aukštaitijos architektūros studija“ parengė svirno restauracijos į Sirvėtos regioninio parko lankytojų centrą techninį projektą. Svirnas rekonstruotas vykdant Saugomų teritorijų tvarkymo I-ąjį etapą.

Griaunamas sovietinis svirnas

Buvo nugriaunamas visas sovietmečiu užstatytas siaubingos architektūros mansardinis aukštas, išardomi esami medžio konstrukcijų pirmojo aukšto patalpų perdengimai, išgriaunamos visos esamos pertvaros ir medžio konstrukcijų laiptai, išardomos pirmojo aukšto grindys iki grunto. Iš esmės lieka tik pirmojo aukšto išorinės 82 cm storio sienos, sumūrytos lauko akmenų ir pagrąžintos smulkiais, skaldytais, juodos spalvos lauko akmenėliais. Per naujai suprojektuotą įėjimo tambūrą patenkama į erdvų pirmojo aukšto holą – paskirstamąją patalpą. Kairėje įėjimo pusėje išdėstyti du kabinetai – posėdžiams ir ekspozicijai, kuriuos per suveriamą pertvarą galima transformuoti į 70 m² dydžio bendrą posėdžių salę. Dešinėje įėjimo pusėje suprojektuotas informacijos kabinetas, šiek tiek toliau – ūkinė patalpa (sandėlis) su atskiru tiesioginiu išėjimu į kiemą.

Pastato architektūra

Mansardinio aukšto sienos buvo paaukštinamos virš pirmojo aukšto, sumontuojamos plieno sijos stogo konstrukcijų tarpinėms atramoms ir įrengiamos medinės stogo konstrukcijos su mediniu mansardinio aukšto denginiu. Stogas dvišlaitis, su viduryje, iš abiejų pusių dalinai atlenktomis stogo plokštumomis, mansardinio aukšto patalpų natūraliam apšvietimui. Langai medinai, suskirstyti į keturias dalis, tamsiai rudos spalvos. Pastato architektūriniai akcentai – spalvoto faktūrinio tinko ir tamsiai rudo šokolado atspalvio spygliuočio dailylenčių plokštumų fasaduose derinys. Pastatui solidumo suteikia taip pat rudos spalvos profiliuotų juostų stogo danga, esamų nuvalytų ir restauruotų lauko sienų mūro bei esamų tašytų lauko akmenų cokolio sąskambis.

Darbų pabaiga

2012-ųjų gegužės mėnesį darbai buvo baigti ir 2013-aisiais naujasis Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras atvėrė duris.

Šventos dvarvietė