EUROPOS KRAŠTOVAIZDŽIO IR MEDŽIO TEISIŲ (GYNIMO) DIENA

Spalio 20-ąją minimos dvi prasmingos datos – Europos kraštovaizdžio diena ir Medžio teisių (gynimo) diena. Tai proga atsigręžti į mus supančią aplinką, įvertinti jos gamtinę, ekologinę ir kultūrinę vertę bei dar kartą priminti, kad kraštovaizdžio išsaugojimas yra ne tik mūsų teisė, bet ir atsakomybė ateities kartoms.

Kraštovaizdis – kur kas daugiau nei akimis aprėpiamas gamtos vaizdas. Tai nuolat kintanti, tačiau kartu istorinę atmintį sauganti visuma, kurią formuoja gamtiniai procesai, žmogaus veikla ir per šimtmečius susiklostęs žmogaus bei aplinkos ryšys. Kiekvienas miškas, upės slėnis, natūrali pieva ar senas medis yra svarbi šios visumos dalis, atskleidžianti mūsų krašto savitumą ir gamtinę įvairovę.

Ypatingą vietą Lietuvos kraštovaizdyje užima medžiai senoliai. Jie ne tik liudija laiko tėkmę ir saugo gyvąją krašto atmintį, bet ir suteikia prieglobstį įvairioms gyvybės formoms, palaiko ekologinę pusiausvyrą bei prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Jų vertė neapsiriboja ekologine reikšme – seni medžiai dažnai tampa svarbiais kultūrinio kraštovaizdžio akcentais, bendruomenių tapatybės ir emocinio ryšio su gimtąja vietove simboliais.

Kraštovaizdžio ir senųjų medžių apsauga ypač svarbi saugomose teritorijose, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas, kuriose siekiama išsaugoti vertingas buveines, rūšių įvairovę ir natūralius ekologinius procesus. Atsakingai priimdami sprendimus, tausodami gamtos vertybes ir išsaugodami tai, kas susiformavo per ilgą laiką, prisidedame prie gyvybingesnės ir darnesnės aplinkos kūrimo.

Saugodami kraštovaizdį, saugome savo krašto tapatybę, gamtos atmintį ir paveldą, kurį perduosime ateities kartoms.

nuotrauka „Adamavo ąžuolas“ (M. Semaška)